Per visą naktį šunys lojo,
Gaidžiai pragydo paryčiu,
O aš jaučiuosi tarsi rojuj
Su savo medžiais ir daržu.
Kieme šunelis linksmai sulojo,
Žvelgiu pro langą su džiaugsmu,
o lesyklėlėj zylutė zujo,
Vaišinosi  mažyčiu grūdeliu.
Tas dėmesys mažyčiam broliui
Atsiliepia su tokiu meilumu,
Ir vėl bandau prakalbint žmogų,
Kaip paukštis kalbina mane.
Tad neišskrisk, paukšteli mielas,
Į svetimus ir tolimus kraštus,
Nes tavo rojus tavo kiemas
Su lesyklėle po medžiu.