Nemigos pulsavimas
Tarp šios nakties
Sapnų ir nemigos
Kvėpavimas iš lėto
Derinas
Prie laikrodžio rodyklių
Tvinksi
Širdis ir bėga nerimas
Paskui dienas
Kurių jau nesurinksi
Ant stogo vėjas gerinas
Mėnuliui
Jam vis vien
Kad žvaigždės dingo
Dangus neranda sniego
Nuogoj būty
Lengviau atrinkti
Sveri
Gal duoti arba imti
Tik sąžinė už nuodėmes
Vis taikos įbauginti
Pulsuoja mintys venose
Ir prašosi sušilti
O laikas metų scenoje
Sušluoja dulkes
Imkit
Va sąskaitos
Dar duoda viltį
Beliko kelios dienos
Vėl saulė
Atleis
Ir kvies pakilti
---
Ant stogo vėjas
Nemigai
Griežtai liepiu nutilti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-12-28 15:41:37
Jausmas tarsi kalbama nušluojant šiuos metus.
Ką gi, lauksim Naujų metų ir naujų eilių. :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-12-28 12:13:08
Tokia graži pradžia ir dar įspūdingesnė eilėraščio pabaiga. Pulsuojanti emocija, tie pakilimai būtini, kitaip viltis prarastų prasmę.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-28 11:56:33
Beliko kelios dienos
Vėl saulė
Atleis
Ir kvies pakilti...
va, čia viltinga ...puikios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-28 01:40:57
Kūrinys nepaprastai vaizdingas, nors minoras ir jaučiasi, bet pabaiga viltinga.
Glaudžiu. Ačiū.