Buva… Tai buva saniai…
                      Tuokart susiedas Untuonas atājā labai susmyslijis.
                      -Kokiās bėdās užpuola?-paklausia tėvas.
                      -Žinai, kluonų tvarkydamas, radau da tėvą megztų bradinį. Padabojau, pelių pakapotas, ale, kai tu megzt‘ tinklus moki, maž pataisytum. Susgautum ašeroikų...
                      -Raikia padabot‘, - pasakia tėvas.- Atnešk.
                      Neužilgā terp medžių išplentavājā1 bradinį, surakava skylas. Jų buva nemažai. Bradinys turėja du sparnus iš mĕgztā tunkaus tinklā su viršuj parištom plūdelam, a apačioj in skepetėlas invinioti ir parišti akmeniokai - pasvarai. Tes viduriu buva intaisyta motnia, katron bėgdamas palei sparnus, žuvelas sulīsdavā ir nespėdamās pabėgt‘ pakliūdava žuvėjam.
                      Tėvas pasdaria šeiviāly` - sprīndinį balanėly`, panašių un laivelį. Iš mamos gavis kanapinių siūlų, pritrynia tų šeivialy ir pridėjis kitų balanėly` un jos užmesdava kilpų ir pravėrus viršuj šeivialy pra tinklā akely` užmegzdavā mazgų. Grait tinklas buva pataisytas ir palāukį gerā orā, kai narāvijās lietus su perkūniju - tadu būna ažeri pria kraštą daugiau žuvų, išiājā žuvaut‘.
                      Žuvavimui pasijĕmiā virvių matkų2, ilgų kartēly` ir kuolų. Vietās Labanārkas ažeri žuvavimui buva na sana prinarāvytās, be šiekštų ir kelmų, ir mažai žālių. Netoli krāštā inkāldavā kuolų, prirīšdavā vienų sparnų, a kitų sparnų su parištu virvi karteli` nustumdavā gilumon. Tadu kitas žuvėjas ažiajis iš tāliau traukdava virvį ir bradinys aprė`žis pusratį ažeri, susimdava sė`kliuj buvusias žuvelas. Daugumoj tai buva ašeriokų drabas, tik vienas kitas ščiupākiokas, kuojālā.
                      Taigi tėvas su Untuonu iš žūklās grįžā vienas su puspuriu ašeriōkų, kitas vos parvilkā šlapių brādinį.
                      -Net par subinį unduo teka, - guodēs Untuonas.
                      -Tau gerai, čystas unduo, a man šliūžas, - britkinās tėvas.
Mama padabojus un žuvis maiši pasakia.
- Drabas. Iš takių tik kūgelį tūšyt‘3.
                      -Kakį kugelį,- nesupratā Untuonas, - jį gi iš bulbų kepa.
                      -Ataik ryt un petų,- ažprašia moma,-suprasi.
                      Darbelia tevam buva lig pusias nakties. Ašeriokai sunkiai skutas, sriegai prikepį ir žuvelių tokia daugybia.
                      Un rytojaus mama gerai prikūrĕnā pečių. Iš vākarā pasūdytas žuvelas sudėjā viedrinian čiguniokan4, priaš tai indėjus nemažų gabalų sviestā. Sukrovus žuvis viršun uždėja krapų,daug cibulių, apvožus špižini petelniu5, apyvertia puodų aukštyn kõjām ir pastūmia su ukvotais6 pečiun. Likusias žuvelas moma sudėjā blėkān išklõtān šiaudais ir vėliau pakišē pečiun džiavint‘ kaip grybus.
                      Jau krypstunt saulai vakaran atšlepsė`jā Untuonas. Mama kačergu ištraukia iš pečiaus čiguniokų, vėl atāvertia ir nuėmus petelnių, išvertia visas žuvis didelian malinian bliūdan.
                      -Kaštavokit,-parāginā ir pati išmegĕnā. – Nu visai niekā, atrodā išsitūšinā gerai.
Čiupām ir mes visi.
                      -Nu ir gardumas,-dyvijās Untuonas. – lyg būtų visai be kaulų.
Nu ir kirtā ānas, pačepsė`damas su visom galvom.
                      -Žinai, Mariot‘, tāvā kũgelis gardesnis net ažu špruotus, kur pernai kūčiam gavau, - gyriā ir tėvas
                      -Lig šiol žinojau tik bulbinį kũgelį, ale va žuvinį pirmų roz kaštavoju - murmėjā Untuonas.
                      -Matai kũgelių yra visokių, - aiškinā moma. Ir bulbinių ir mėsinių ir žuvinių ir pyraginių. Teip mokiā kūnigā Lajauskā gaspadinia par pavasarininkių kukorkų7 vakarones Labanori. Ana užsieniuos buva kukorkas mokslus baigus. Kūgelis vadinas na žydauską žodžia kuchel, ar kukel ir par mus paplita par jų karčiamas. Saniau bulbas tarkuotas kepdavā juodose maliniāse čerpēse8 ir vadinā babkām, tik kai atsrada blėkās, tadu prdėjā kept‘ paplokščius. Na gaspadinĕs priklausā, kakių prismokų ānās dadeda prieš kepdamās in kepinį ir paskui kų un viršaus ažupila. Taigi čia žydauskas ir letuviškas patrovas, svarbu, kad gardu, sveika ir sotu.
                      A džiavintās žuvēlās buva ne mažiau gārdžiās. Jos buva skrupsniās, burnoj subyrė`davā kaip cukrus. A jau koks gardumas buva bulbinias zũpiās kai indėdavā pora džiavīntų ašeriokų. Oi... Nelygint su dabartine pasmirdusia vobla...
                      Anuočiās, parvažiavis tėviškiān padaboju un pečių. Liūdna, jau pasmukus jo pamurauka, liuktai kaminan ažsispaudį, ažkurtas rūksta... Neiškept‘ jau kūgeliā. Ir žuvelių nėra. Jei nuveitum dabar su bradiniu gaudyt‘, tai aplinkasauginiai inspektariai tikriausia kaleiman pasādint, baudom neišsimākėsi. Mažai līkā Labanori žmanių, da mažiau žuvų ažeruos, anys baigia ažuželt‘ meldais, viksvam, ažrūgštėja. Tuoj tik liūnai liūliuos. Tik inspektarių daugėja. A tadu užteka visiem viska. Kų padarysi. Toks gyvenimas.
 
 1.Išskleidė.2.Ritinys, 3. Troškinti 4.Ketinis puodas. 5Keptuvė.6.Šakės puodams kilnoti 7.Virėja.8 Juodos keramikos kūginis puodas kepimui krosnyje