Erškėčių vainikas nespaudė
Ir kraujo lašai nekapsėjo...
Kol kas Jis tik ėdžiose snaudė,
Kol kas tik šviesa Jo spindėjo.
 
Avelių būrys susiglaudęs
Supranta gal – gimė Karalius,
Išminčiai ir piemenys klaupės,
Mira net pakvipo tvartelis.
 
Kas kaip sugebėjo taip lenkės –
Šlovės kūdikėlis juk vertas –
Žvaigždė ties Betliejumi šventė,
Gamta vis skandavo – koks šventas...