noriu rimties
kažkodėl
šypseną atneša
gruodžio vėjai
bus tyli naktis
juk žemė pavargo
nori miego
degs vėlei žvaigždė
virš Betliejaus
skrupulingai kūdikėlio
gimimą saugojusi
geidauju trumpam
užmaršties kad
pasaulį skausmas
užvaldė
vien tik šalta ugnis
ir kraujas
o aš šypsausi
tylią bemiegę naktį
neleisdama žvaigždei
paliauti
Tikėjimu degti