Santrauka:
Liūdintiems ir vienišiems
Gal patylėsiu...
Nesakysiu – būk laimingas...
Kam ta parodija lempučių šviesoje.
Už miestų tyliai tingiai sninga –
Šviesi harmonija kažkur,
O tavyje...
Tik du krantai
Be tiltų ir be uostų,
Be švenčių žavesio
Ir tik aštrus spyglys...
Gilyn į širdį...
Ašara ant skruosto
Nesivalyk.. Vis tiek nepamatys,
O jeigu ką, sakyk, kad tai nuo vėjo
(prisiminimų tikrino duris)...
---
Ant balto stalo vyno nulašėjo
Kažin ar laikas šitą sopulį ištrins...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-12-26 12:49:59
Aš irgi ploju ir dėkoju. Ir visada žaviuosi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-25 19:15:44
Puikiai. Plojimai atsistojus. Rimtai kalbu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-25 17:43:51
tikiu , kad šios eilės sušildys liūdinčius ir vienišus...mane sušildė, nors ne viena, tik abu mano vaikeliai kitam pasaulio krašte, todėl esu šiek tiek liūdna.Jums linkiu gražių šv.Kalėdų.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-25 13:52:18
SU ŠV. KALĖDOMIS!
Auksiniai žodžiai einantys iš širdies ir smingantys tiesiai į širdis.
Nešuosi į savo skrynelę. Ačiū.