Kai vėlų vakarą akis užmerkiu,
Iškyla neregėti vaizdiniai
Ir tas lietus...
Ar niekas tau nesakė,
Kad lietų pamilau aš neseniai.
Jis ilgesiu į stiklą man barbena,
Paskui vėl tyliai groja lumzdeliu.
Et, negaliu—
Vėl širdį šitaip gelia
Įmintos pėdos kelkraščiuos kelių...
Tamsoj staiga sustingsta mano kūnas,
Ką pamiršau
Ir ką pamirši tu, dabar žiema,
Negriaudėja perkūnas,
Tik vėjas laipioja virš avilių.
.......
Kai vėlų vakarą akis užmerkiu,
Tyloj lietus nutyška.
Vėl ramu...
Tik nuo eglutės dvelkia kvapas miško
Ir užmiegu nakty miegu giliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-25 14:11:43
...nuostabus tas lietus Kalėdų...širdyje šviesu...
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-12-24 16:52:44
Parašyta taip, kad pasijunti pats besąs atorės nuotaikose. Ir kad pro tekstą pamatei daugiau autorės gyvenimo, negu parašyta. Paprastumas, nuoširdumas sukūrė originalumą.
O vėjas, man regis, laipiojo ant avilių.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-24 16:42:19
Lietus gyvybiškai svarbus, todėl nieko nuostabaus, kad pamilote. Gražios eilės.
Gražių švenčių!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-24 00:02:35
Nemėgstu lietaus, nors gal dar vasarą, kai karščiai alina... :( Paradoksalus tas mano nikas, bet nekeisiu... :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-23 23:45:55
Vaizdinga ir tikra..