Pasiilgau rugiagėlių lauko,
Jo ramaus ir vilnijančio tolio,
Kada varpos linguodamos plaukia,
Prie jų pastovėti vilioja.
 
Pasiilgau pražydusių liepų,
Bitelių simfonijos garso,
Kad korį paimti pakviestų,
Prisiminti jį kvepiantį, saldų.
 
Pasiilgau linų mėlynumo,
Kai jie su dangum susilieja,
Žemelės gimtosios gerumo,
Ramunėm nusėjusios pievą.
 
Pasiilgau vasaros kaimo,
Jo kelio dulkėto, bet šilto,
Kai vakaro sutemos žaidžia
Tiršto rūko nutiestu tiltu.
 
Pasiilgau čiobrelių ir viržių,
Sodraus vaivorykštės lanko,
Raudonų žemuogėlių ant smilgos,
Net griaustinio bauginančio garso.
 
Jeigu sektųs, galbūt susapnuočiau,
Kad gegutė beržyne kukuoja,
Kad alyva, palinkus prie skruosto,
Laimės žiedą darkart dovanoja.