Vesk savąja Dvasia, pasiklysti neleisk – 
           būk šviesa naktyje, kai tamsu,
ir lydėk širdimi savo meilės keliais,
          užmirštais ir apleistais visų…

Vėl kvieti nesustoti ir sekt Tavimi,
           nors vien dykvietę plyną matau –
būk gyvybės versmė ir vilties durimis
          tame ašarų slėny – ir Tau

padėkoti už viską šiandieną man leisk,
           nes šviesa man esi, kai tamsu –
ir lydi širdimi savo meilės keliais –
          su Tavim aš laimingas esu.