Gal šiam pasauly aš atsiradau
Tada, kai atsilaisvino vieta?..
Kad pratęsčiau darbus,
Iki manęs pradėtus.
Atsodinčiau obelį,
Kurią nulaužė vėtros.
Perskaityčiau knygą,
Tik man vienai rašytą.
Kaip dovaną priimčiau
Kiekvieną naują rytą.
Ir po derlaus rudens
Paruoščiau dirvą naujai sėjai...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Juk kažkas, (tikiu), užpildys
Tuščią nišą, man išėjus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-21 21:03:31
Belieka tik pritarti...Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-21 13:38:09
...labai patiko...skausmingai gražu ir prasminga...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-21 13:15:04
Išmintingi pastebėjimai.
Kas žmogiška ir gyvenimo tikrovė - nėra svetima.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-12-20 20:36:24
Niūroki šventiniai pamąstymai. Būt visai nieko, bet ta paskutinė eilutė..
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-20 16:15:34
daug daug prasmės jūsų žodžiuose