Per vėlai pasakei – nereikia pamilti taip, kad skaudėtų.
Per vėlai pasakei – gyvenimą reikia tik žaisti,
Juoktis juoku, tarsi trupėtų sausledis,
Verkti be ašarų, kaip verkia naujagimiai,
Nulipus nuo klojimo teatro scenos – pamiršti
Ko verkei, dėl ko juokeisi,
Nubristi basom į saulėlydį
Lengvu šokio žingsniu
Ir negrįžti.
Per vėlai įspėjai –
Jau nepagydomai sirgau meile.
Skauda.
O, kaip skauda!
Kaskart, kai trūksta gija,
Dar viena iš daugelio,
Rišanti su gyvenimu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-20 15:26:03
O jei būtų įspėję laiku,
Negi būtumėm taip nemylėję...?
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-12-20 12:18:00
Dvasiniuose dalykuose pinigų vertė neegzistuoja, bet pamatuoti jausmų dydį vis tiek yra duota - ilgesys yra meilės naktis... Kokios šviesumo meilė, tokio - skausmas jos netekus... Stirpus ir vaizdingas tekstas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-20 11:29:33
Sakyčiau, kam gyvenimas būna žaidimas, tas praranda labai daug.
Nebūna meilės be skausmo.
Gyvenime reikia visko, kas yra duota žmogui, nes kitu atveju virs robotu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-20 10:33:35
Kol skauda, tol gyvi...