Padovanok man rūką baltą
Ir šokį debesų šėmų,
Aš nežinosiu, kas nekaltas
Anksti išėjus iš namų.
Pavargęs rytas, dienos pilkos
Ir ilgesys perdėm niūrus, 
Sušalę pėdos trypė, mindė
Ir širdgėlas, ir likimus.
Aš išnešiojau kaltę savo
Ir tavo glėbyje supau, 
Kiek daug dienų tamsa alsavo,
Tik per vėlai tai supratau
..................................
Padovanok man rūką baltą
Ir džiaugsmą rytmečio nekaltą...