Aš — tik žodis,
Momentinis oro virpėjimas.
Gal sudrumsiu jausmus,
Išaidėjęs tavy lig tylos?
Kuo patapsiu?
Galbūt benuslopstančiu Vėlinių vėju,
Kurs bemiegėj nakty
Kraujui primena esant sulos.

Aš — tik žodis,
Atgulęs į patalą popieriaus,
Dar negieda garsai,
Rašmenų uždari kevaluos,
Tu kol kas nežinai,
Ką atrasi — ar džiaugsmą, ar sopesį,
Bet jauti ir tiki —
Skubrios raidės tikrai nemeluos.

Aš — tik žodis,
Kartotas daug kartų it poteriai,
Išsitaškęs garsuos iki dingo pirminė prasmė.
Jei suklusi,
Tikrai ženklus nebylio šiandien išmoksi,
Kad suprastum mane,
Kad pradėtum kas šventa
Vienatvės tremty tu kuždėt.

Aš — tik žodis,
Vienintelis raktas iš karcerio,
Ir nektaro dubuo, 
Ir gyvatės klastingos nuodai.
Nutilau. Neliūdėk —
Ataidėsiu vaduoti ne kartą,
Neprireiks nei prašyt,
Nei nuolankiai dėkoti už tai.