Kaip gerai, kad galiu dar išeiti
Paieškoti peizažo gražaus.
Gal bus eglės ar mažos pušaitės,
O virš jų lopinėlis dangaus.
 
Gal zylutę išvysiu kur medy
Ar genelį puošniu švarkeliu.
Sniegas krinta ir dengia žemelę,
Nuo baltumo širdyje ramu.
 
Visą dieną vien erzeliu lijo
Televizorium tapus lenta,
Pliaupė tamsios ir kruvinos žinios,
Lyg pasauliui čia pat pabaiga.
 
Seimo rūmuos seni tuščiakalbiai
Negailėjo naujokams smalos,
Patys nieko nekūrę, tik ardę,
Niršo, vėl nepačiupę valdžios.
 
Gal miške pasiseks juos pamiršti,
Leisti šviesai sugrįžt ir spalvom.
Jei kas niršta, tai tik nelaimingi,
Tuščiomis iš puikybės galvom.
 
Kaip gerai, kad galiu dar išeiti,
Palinkėti kaimynui sėkmės,
Su viltim, kad artėjančios šventės
Mums dienų geresnių negailės.