Į Tavo mylinčias
         rankas
aš viską viską
         grąžinau,
nes tiktai Tu gali – 
          žinau –
nežvelgti į manas
          klaidas,

bet džiaugtis, būdamas
          šalia
sugrudusia mano
          širdim
ir drąsint ją nauja
         viltim,
pripildydamas ją
         galia

iš savo mylinčios
          širdies,
kad vėl galėčiau
          atsistot
ir Tau vienam tiktai
         dėkot,
kad Tu ištraukei iš 
         mirties –

gyvenimą man
         grąžinai,
už jį mokėdamas
         krauju,
ir rūbu aprengei 
          nauju –
davei ir žiedą  
          dovanai…

Todėl į mylinčias
         rankas
grįžtu laimingas –
         „Ačiū Tau“ –
nes Tavo šviesoje 
          matau,
kuo pavertei manas  
         klaidas.