Tegul šį gruodį lyja, lyja –
Tegul pabūna dar ruduo.
Ateik į sapno karaliją,
Ateik ir spalį išvaduok.
 
Tai kas, kad purviną, neramų,
Tai kas, kad lapai vėlei kris...
Žibės langai iš tavo namo,
O aš pabelsiu į duris...
 
Jaukiam mažučiam kambarėly
Kaip niekad būsime arti –
Kol rytas dar neatsikėlė,
Kol esam nuo lietaus girti,
 
Kol dar sūpuojamės su lapais
Vis skrisdami ir krisdami...
Ak, kokios naktys spalio trapios,
Kada žinai, kad jas imi
 
Nebepalikdamas rytojui
Ir visa tai nesikartos –
Žiema net atmintį užkloja...
................................................................
 
Dar lyk, lietau, – tebus ruduo...