Paukštelis čiauška, jo nepamatysi.
Sau norisi pasaulio tokio, koks yra – gražaus.

Malonės nepagausi – įsispraus pro šypsnį
ir rūpestėlis nebeprasigrauš

raukšlių kaktoj, kaip spindulys ledyne
ištirpdęs tunelius gilyn į šerdį...

Gilyn, gilyn... Užšaldėme ramybę,
kiekvienas turi tiek, kiek nusipelnęs.

Bet nakčiai neužklok brezento,
ir kai čiruos po Ratais Grįžulo,
vejoj tegu sėkmė kutensis švelniai
ar prasikals entuziazmo piktžolės.