Su jūra buvom.
Buvom su dangum,
Ir žiburiai žali lydėjo kelio vingius.
Tikėjome ir tikime žmogum,
Kuris paguosti moka, nuramint, sušildyt...
 
Norėjome nedaug – gerumą dovanot
Lyg tylų šypsnį, rankos paspaudimą
Ir žodį tikrą rast – kaip burę laivo to,
Kurį visi gyvenimu vadina...
 
Jau metai baigias.
Tu žaizdas užrišk širdies tvarsčiu,
Palaimintu į ateitį...
Prasmingi buvo jie, mieli, geri –
Širdis juk viską, viską atmena...