Negandų ir ligų,
Bėdų, ydų šėlsme
Meilės veidas
Labiau vis ryškėja...
Atrandi, kur esmė,
Ta, gyvoji prasmė,
Ir gyvybės ženklai
Net aiškėja.
Atiduodi savęs
Nors mažytį lašelį,
Džiaugsmo jūra
Akis atidaro, praskleidžia,
Meilės balzamu plaus,
Kol nuplaus – tu skaisti,
Dangus purvą ir gėlą
Pasiims... nesužeidžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-10 13:45:09
Nuoširdus ir dvasingas kūrinėlis, pasiekiantis širdį.