Nutolsta veidas artimas...
Nepyk –
Ne visos gulbės žiemą pasilieka.
Šešupę gaubia gruodžio prietema klampi,
O properšoj –
Balta dėmė...
Ne sniegas
Ir ne mėnulio atšvaitas.
Ryškiau –
Kažkas, dėl ko ši upė neužšąla,
Kažkas, dėl ko vanduo jos ledą grauš ir grauš,
Ir tam nebus pradžios...
Nebus ir galo...
Tik bus tekėjimas,
Tėkmė greita,
Ties vingiais išskalautos dugno salos.
Ir du krantai dar bus.
.................................................................................................
Kaip keista –
Visada greta,
Tačiau tik ties vienu jų properša pabalus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-10 13:18:27
Kelis kartus grįžau prie Jūsų kūrinio vis bandydama pajausti, kuo jis "kvėpuoja", nes šis, mano manymu, yra gilesnis negu kiti. Aišku lengviausia būtų parašyti "gražu" ir baigtas kriukis.
Manau, kad į balta dėmę properšoje lyrinio herojaus sudėta visi jausmai, kurie veržiasi į laisvę, tai ir ilgesys, ir laukimas, ir širdperša...
Viskas praeina - ne tik džiaugsmo minutės, bet ir liūdnos valandos bei niūrios dienos.
Kūrinys nuostabus.
Ačiū, kad esate.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-12-09 19:19:16
Tikra tiesa, lietuviai mėgsta vandenį, ir ne tik upes bei ežerus, bet ir šulinius... Perskaičiau, ir pamaniau, kad Poetas kažką jau bus pakišęs po Šešupės ledu. Juk visko būna pas mus Lietuvoj, kur taip tamsu ir niūru, be to dar ir lyja žiemą.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-09 17:29:13
toks paprastutis, bet gilus
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-12-09 12:07:53
Paslaptingai gilus. Profesionalu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-09 06:43:38
Suprantu, kad paslėpta daug- ir neužšalantis jausmas, ir sielos graužatis. Deja, tik vienoj širdy. Sužavėjo paprastumu, bet minties nemažai.