Aš medžio žieve apsiklosiu
Ir žaliais lapais pražysiu.
Tik šaknis nutrauksiu
Ir į tolį, vis atsigręždamas, skrisiu.
 
Iš tų šaknų sužels jauni daigai,
Kurie vis kvies gimtinėn grįžti,
Ir nenutrūkstama gaida kaip lynu
Aš vėl namolio grįšiu.