Sugrįši į namus kada - -
Neįsileis –
Užvertos durys,
Langai lyg nupiešti kreida...
Nusivylimo pervers dūris,
Nes niekas nepašauks vardu –
Išeinančių jau nebelaukė.
Ir apkabinsi liepą tu
Tarytum seną gerą draugę –
Ji juk išaugo su tavim,
Tačiau daug metų nesimatėt...
...............................................................
Kokie šešėliai jos kreivi –
Reta laja lapus numetus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-07 20:32:34
Aš nebūčiau taip įsitikinusi, kad išeinančių niekas nebelaukia. Gerų žmonių visada ir iš visur grįžtančių laukiama. Nelaukiama tiktai nedorų. Na, o kad suaugę nedori pasikeistų - šansas beveik nulinis, nes jiems tai įaugę į kraują ir be to jie jaučia malonumą kitą pažeminus.
Eilės kalba pačios už save, kaip ir kiti Jūsų kūriniai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-07 18:52:02
visai kitoniškas , bet labai geras
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-07 14:03:27
Pritariu - taupiai ir prasmingai.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-07 06:05:43
Mažai žodžių, bet užtektinai prasmės...