Į tamsią vakaro kloaką
Nubėgo sveiko ir triukšmingo pulko šurmulys.
Aidžiam koridoriuje televizorius
Kaip svetimkūnis rėkauja be gėdos.
Ak, uždarykite be skersvėjų
Ir langus, ir duris,
Kad atkabinta kosulio
Neišplazdėtų siela.
Avansas rūpesčio
Kiekviename aplankiusio veide,
Maišeliuose čežena supirktos lauktuvės.
Ak, negraudinkite, prašau,
Tuo netikėtu dėmesiu manęs,
Juk jau atrėžtas iš rutinos
Kūnas toks bejėgis guli.
O už langų pasnigo,
Žiebias žiburiai.
Palatoj kosulys, dejonė
Ir maldos tik Amen. 
Ak, palaikyk mane 
Ir smarkiai nenuteisk.
Juk čia geruoju eiti
Nebuvau sumanius.
Plaukiu kaip šapas.
Kur kažin nuneš
Tos švelnios rankos, baltos lovų lytys?
Esi arti, tačiau nutolau aš.
Ar begaliu prieš laiko srautą grįžti?