Pavėlavau

Pavėlavau į šerkšno puotą...
Maniau, kad vėl prisnigo širdį.
Kelialapis išeit neduotas –
Vilties aidai kažkur dar girdis.
 
Pavėlavau į meilės šokį –
Akordai muzikos nutilo...
Pavėlavau pakviest svajonę –
Ją jūros bangos paskandino.
 
Šiąnakt rašysiu vėjui laišką
Ir piešiu jį ankstyvą rytą...
Gal jis pašauks svajonę mano?
Suras takelį nematytą?
 
O širdyje plazdės laukimas
Kaip skausmas grindinio raukšlėto...
Rašysiu ilgą laišką vėjui,
Ir sopulys nurims iš lėto...
Papartis

2016-12-05 19:35:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-06 11:09:18

Esmė ne pavėlavime, o vilties aiduose, kurie dar girdisi. Svajonė išsimaudys ir trokštamu takeliu sugrįš. Na, o vėjas nuneš laišką kam reikės.
Lyriškos, labai mielos eilės.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-12-06 10:47:52

Kartais geriau vėliau, nei per anksti...

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2016-12-06 08:20:51

Vėluot negerai, bet juk vėluojam.