Pavėlavau į šerkšno puotą...
Maniau, kad vėl prisnigo širdį.
Kelialapis išeit neduotas –
Vilties aidai kažkur dar girdis.
Pavėlavau į meilės šokį –
Akordai muzikos nutilo...
Pavėlavau pakviest svajonę –
Ją jūros bangos paskandino.
Šiąnakt rašysiu vėjui laišką
Ir piešiu jį ankstyvą rytą...
Gal jis pašauks svajonę mano?
Suras takelį nematytą?
O širdyje plazdės laukimas
Kaip skausmas grindinio raukšlėto...
Rašysiu ilgą laišką vėjui,
Ir sopulys nurims iš lėto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-06 11:09:18
Esmė ne pavėlavime, o vilties aiduose, kurie dar girdisi. Svajonė išsimaudys ir trokštamu takeliu sugrįš. Na, o vėjas nuneš laišką kam reikės.
Lyriškos, labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-06 10:47:52
Kartais geriau vėliau, nei per anksti...
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-12-06 08:20:51
Vėluot negerai, bet juk vėluojam.