Koks pavasaris negailestingas –
žolei kylant,
aš turiu griūti
žemiau ir už žolę,
nes įjungtas kankinimas per atstumą.
 
Rodos,
jeigu bunda visas pasaulis,
tai ir man tai priklauso –
džiugesys ir gaiva.
 
Deja. Kankinimas tebeįjungtas.
Ir nei alyvoms degant,
jo neišjungia tie,
kuriems nė pavasaris neturi priklausyti.
Šitaip mano kančiose užsitarnavo.