Švelnios minkštos smiltelės
Žiba meiliai delne.
Pilnas iššūkių kelias.
Bet vis tiek juo eime!
Bus jame sniego, gruodo
Ir saulutės kaitros.
Bus ir tų, kas išduoda, 
Tų, kas vėjuos užstos.
Bus ir kerinčių žvilgsnių, 
Virpulingų juokų.
Tų, kuriais nusivilsim, 
Ir su kuo taip jauku.
Tų, kas meilėj išaugę,
Dovanoja save.
Kartais uostai bus saugūs, 
Kartais plyšaus audra.
Bus ir ašarų, džiaugsmo, 
Daug karštų bučinių.
Reiks atrinkt — kas svarbiausia, 
Tai, kas verta dainų.
Bus kely paklydimų, 
Bus kančios, nevilties, 
Bet juk tai — tik žaidimas!
Ir toks trumpas išties...
Pilnas iššūkių kelias!
Greitai tirpsta delne
Kelios mažos smiltelės...
Duokš man ranką! Eime!