Kapt... tuščias lašas.  Širdį pradūrė. Išsipūtęs balionas perdėtų jausmų susprogo ir liko beširdis, o kam ta pompastika. Paprastumas gi vertinamas labiau. Taip ir lauki to lašo. Kai kam jau pasiseka gimt laimingiems, o kai kam visai nerūpi. O tie lemtingi lašai vis skinasi kelius, pro šakas, pro eglynus, pro mūrais apaugusius miestus. Priešingas darbas amūrams, tik šis labiau žemiškas, tai kaip profesija ir neįvardintas. Šiaip hobis, tyrinėjant galimybes. Absurdas perleisti save valdyti kitiems, bet bandymai reikalauja aukų, čia gi loterija. O kaip kitaip praplėst istoriją, kokią teoriją pateikti ateities kartoms. Aukojamės, kad būtų geriau. Pabučiuokim paeiliui vieni kitiems į lūpas ir aprašykim lapuos emociją ir jausmą. Tokia istorija keliaus pirmyn. Meilės išraiška talžoma lašų, tuščių, su mūsų genetika. Pradėkim širdim, užbaikim gyvybe ir įamžinkim istoriją kapuos. Tyrimai aukų juk reikalauja. Tegul gyvuoja ateitis.