Aš ne angelas, mielas, ne angelas...
Auginausi sparnus, troškau kilti.
Pažinojau ir dangų ir pragarą...
Tolumoj švietė degantys tiltai...
 
Vis liepsnojo – o sieloje gėlė...
Plaukė ežeru mėnesio luotas.
Nieko taip, kaip tavęs, nemylėjau
Ir tikėjau šventai – neišduosiu.
 
Niekada, niekada – sau kartojau –
Be tavęs negalėsiu gyventi.
Bet sparnai kėlė, nešė į tolį...
Troškau degti ugnim – ne rusenti.
 
Po neatrastus tolius išvaikščiojau,
Veda svetimos brydės  ant sniego.
Aš ne angelas – ne, aš ne angelas...
Tik mačiau tavyje savo dievą...