Turbūt daugiau neduota žodžių,
kuriais prakalbintum dangaus žvaigždes,
deja, neliks nei ilgesio, nei grožio,
ir spindesys akių užges.
Nors ir jausmai pilis vis rentė,
dužai ant nevilties juodos uolos,
lemties ištvėrei klaikią kančią
šios žemės klaidžiuose keliuos.
Nors grįši iš ilgos kelionės,
kurion it piligrimas išėjai,
tavęs nei Dievo, nei žmonių malonė,
deja, neguos, nes per vėlai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-02 16:20:08
Skausmingos eilės, paliečiančios širdį. O, gal dar nebus per vėlai.
Mes visi esame piligrimai - visatos dalelės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-01 19:16:52
...,,nes per vėlai''...kaip tai dažnai...o beveik ir visados..būna...graži poezija...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-01 14:57:14
pajutau skausmo gaidą, labai jautrios eilės