Padalinkime laiką perpus—
Tavo pusė ir mano puselė,
O virš mūsų galvų tik dangus
Ir į nežinią vedantis kelias.
Aš gal išvirkščią viską regiu—
Baltas snygis ant parko suolelio
Ir po marška pilkų debesų
Neįžiūriu sutemus takelio.
Stiklo šukėj įspindus delčia,
Vienuma, tyluma, tiktai gelia
Sielą mano po gaubtu būties
Viršum apsnigto parko suolelio.
.............................................
Padalinkime laiką perpus—
Mano pusėje iškrenta sniegas,
Pas tave gal sužvilga lietus
Ir ant delno nelieka vėl nieko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-12-04 07:11:16
Šauniai čia. Pasiimsiu į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-01 19:18:56
...tokie gražūs lyriški vaizdai...užburia...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-01 16:35:14
Lyriška, švelnu... Laba patiko...Ypač pabaiga...
Moteris kaip visad, ima tik puselę...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-12-01 15:12:16
Gražus žodžių audinys, įtaigi minčių ir jausmų vienovė.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2016-12-01 14:57:57
Nostalgiška...