Kai miriau, palikau Tau
Milijoną pinigais,
Milijoną žeme,
Dvarą su vaizdu pro langą
Į žydinčią laukinę obelį.

Ir kai spaudė akis
Drėgnas molis,
Nebuvo gaila
Nei pinigų,
Nei žemės,
Tik be galo buvo gaila,
Tik beprotiškai gaila
Nesulaukto obuoliukų rūgštumo.