Dar nesuspėjau gyvenimo išmėginti, išragauti viso,
o man jau siūlo paskaitos klausytis apie mirtį.
Dar tiek balų,
po vasaros lietaus neišbraidytų,
o man jau siūlo paskaitos klausytis apie mirtį.
Aš dar lakštingalų suokimo nesoti,
žaibai dar nesuskaldė viltį,
kad man tenai prie horizonto mano
meilė droviai derina gitarą septynstygę.
O jūs jau siūlot paskaitos klausytis...
apie neišvengiamybę mirti.
Pakraupusi į veidrodį žiūriu:
gal kiek raukšlėmis juokas liūdesiu maišytas,
Aš dar nespėjau vyturio giesmėj pavargt,
beržams kasas supint už sulą užpernykščią.
Klevus ir gluosnius išbučiuot už
neveidmainišką abipusę draugystę.
Aš dar norėčiau daugel kartų
rugiagėlių vainiką užsidėt rugpjūčiui
rugių brandinant varpas.
O man jau perša mintį paskaitos klausytis
apie skaudžią neišvengiamybę mirti.
Žinau ir taip, kad į Anapus slenkstį
privalėsiu peržengt.
Šiandien dar kartą Čiurlionio Jūros paklausysiu.
Aš pavojinga mirčiai Kranto paukštė
su jūros ošimu gyventi.