Nerandu tos žvaigždės,
Kuri švietė už tūkstančio mylių,
Kai nakties apsupty degė žvakė,
Kvepėjo lelijom.
Tu buvai taip arti,
Nesakiau tau, mielasis, kad myliu,
Neseniai juk žvaigždėm
Į ištiestas rieškučias nulijo.
Žemė degė gaisu,
Skraidė lengvos viliokės plaštakės,
Aš kalbėjau maldas,
Nenorėjau prarasti tavęs,
O tyliam kambary
Prie išdegusios ilgesio žvakės
Man į ausį kuždėjai savas svajones.
Užmaršties šuliniai
Mano troškulį slaptą marino,
Tarsi paslaptį seną užstojo pritvinkus tyla,
Nekalbėk bučiniais,
Tu patamsiuos savos karalijos,
Juk pasukom tolyn mes
Ne tais, kur norėjom, keliais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-11-30 20:16:42
Būna ir taip... Patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-30 19:13:38
Skaudus atodūsis... Gražiai išsakytas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-30 14:53:30
Keliai kartais suka į priešingas puses, bet padarę ratą vėl susitinka kryžkelėse. Gražūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-11-30 14:05:44
O taip, slidūs dabar keliai...
Gražūs žmonės gražią poeziją kuria...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-30 12:17:36
...suvirpino širdį labai ...graži moteriška poezija...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-30 10:26:02
O taip - gražu...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-29 23:55:16
Lelijos, plaštakės sukuria prisiminimų plazdenimo jausmą
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-29 23:22:37
Šiltai išsakyti jausmai praeities prisiminimuose. Miela lyrika.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-11-29 19:59:32
Sugraudinot... Puikus pajautimas. Taikliai apsakyti jausmai.