Nerandu tos žvaigždės,
Kuri švietė už tūkstančio mylių, 
Kai nakties apsupty degė žvakė, 
Kvepėjo lelijom.
Tu buvai taip arti, 
Nesakiau tau, mielasis, kad myliu, 
Neseniai juk žvaigždėm 
Į ištiestas rieškučias nulijo.
Žemė degė gaisu, 
Skraidė lengvos viliokės plaštakės, 
Aš kalbėjau maldas, 
Nenorėjau prarasti tavęs,
O tyliam kambary
Prie išdegusios ilgesio žvakės
Man į ausį kuždėjai savas svajones.
Užmaršties šuliniai
Mano troškulį slaptą marino, 
Tarsi paslaptį seną užstojo pritvinkus tyla, 
Nekalbėk bučiniais,
Tu patamsiuos savos karalijos, 
Juk pasukom tolyn mes 
Ne tais, kur norėjom, keliais...