Dar vienas vakaras trobon įgins
Ir raktą duryse pasuks,
Prie stalo valandėlei pasodins
Žodžiams suverti į posmus.
Žodžių apstu, jų niekados netrūksta.
Per dieną prisigaudai iš kitų žmonių,
Dar televizorius nuo kalbų dūsta,
Tiesa, dažnai bauginančių, arba tuščių.
Tiktai minties, kur mintį šviesią rasti,
Kada nelaimės, rodos, liejas per kraštus?
Sunku su intrigų lenktynėm apsiprasti,
Priimti ar atmest politikos gandus.
Gerai, kad vakarėjantis dangus šviesėja
Ir žydras lopinėlis žvelgia pro medžius.
Per visą dieną dosniai sniegą sėjęs,
Dabar pro debesis palydi į namus.
Dar vienas vakaras nuves į nakties glėbį,
Kuri galbūt atvers minčių skrynias,
Kad galvą prie kompiuterio parėmęs,
Ilgam suverčiau žodžiais į eiles.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-29 14:53:15
Ne visada vakarai būna prasmingi su minčių srautais -
Kartais jie tokie tušti ir nuostolingi su darbais nenuveiktais...