Iš tūkstančio naktų, prisiminimų
Aš lyg mozaiką praeities dedu, 
Vaivorykštinis laiko nušvitimas
Ir kelkraščiai nedalomų klaidų...
Neišmetu natų iš ilgo laiko, 
Kada svajonėm, ilgesiu žaidžiau,
Ir virš bedugnės nieks manęs nelaiko,
Kad pančius nusipurtyčiau greičiau.
Alyvinė —spalva, kai klosčiau dieną,
Sakysit, ašaros netinka čia, 
Bet ta nakties viliokė mėnesiena 
Įspindusi į langą paslapčia.
..............................................
Iš tūkstančio naktų, prisiminimų 
Gyvenimą lyg vasarą žaidžiu, 
Kokia langan įspindo mėnesiena 
Su žvilgesiu nedalomų žvaigždžių...