Gal išsiplėš iš sielos maudžiantis laukimas,
Su vėju rudeniniu išsiplėš,
Kuris šį lapkritį kaip niekada užkimęs,
Ir liks tik įspaudas mažos kielės
 
Ant vandenyno kranto smėlio nupėduoto –
Toksai menkutis – niekas nematys...
Ir bangos rims... Virpės vien mėnesienos soduos
Žvaigdžių-gėlių veidai – nubus naktis.
 
Tartum mama nubus – apglėbus mažą vaiką,
Paglostys švelniai – nieko neskaudės –
Gėla pradings... Atrodys – laikas nebelaiko –
Mane paliks toli už praeities.
...........................................................................................
 
Šis paskutinis lapkritis toks bus –
Nuneš tolyn ne vien pageltusius lapus,
O naktis tiesą pasakys:
„Neužsimerk, bet pažiūrėk man į akis...“