(Lietuvos kariuomenės dienai)
 
Dvi  vėliavos aukštai iškeltos plazda,
Audringam vėjyje ugnim liepsnoja.
Žvelgi — ir lyg tvirčiau, širdyje gera,
Tarsi matai, kaip veda jos į kovą.
 
Matai, kaip Vytis drąsiai kalaviją aštrų
Prieš ordas priešų pelkėmis ir giriom mūšin neša.
Didžioji Lietuva nuo krašto ligi krašto,
Istorija jos garbę aukso raidėmis užrašo.
 
Tik nesustok, daugiau jau niekad nesustoki,
Pakelk gyvenimui lietuvį laisvą,
Kad savo pareigą prieš protėvius žinotų,
Kurie krauju dėl mūsų žemę laistė.
 
Antroji vėliava — graži trispalvė,
Užgimusi beveik prieš šimtą metų —
Pakilus saulė, žalios pievos, kalvos
Ir širdys meile savo tautai karštos.
 
Nors saulę debesys ne kartą dengė,
Bet ji nušvisdavo pavasariui atėjus,
Ir nešė vėliavą vėl šviesią, brangią
Žmogus nuo Baltijos lig Vilniaus pralinksmėjęs.
 
Iš praeities į ateitį vienu keliu,
Virš jo dvi vėliavos mums kelrodžiu iškeltos,
Kad eitume kartu, ranka rankon kartu:
Kova, Tėvynė, Meilė, Darbas.