lapkritį pakviesiu šokiui
paskutiniai medžio lapai tyliai gros
užmirštą seniai melodiją
laiko išprašytą lauk iš atminties
niekas nematys to mūsų šokio
tos tik mums akimirkos svarbios
lapkritis ir aš tik šitaip šokti mokam
mūsų vienišumo šokį tyliai skambant
melodijai širdies
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-22 21:08:45
Labai mielas Jūsų šokis.
Prieš keletą dienų naktį labai lijo lietus. Buvo beveik pirma valanda nakties. Kažko žvilgtelėjau per langą ir nustebau, kai pamačiau, kad ant kalniuko, pliaupiant lietui, šoka dviese: mergaitė ir berniukas. Išvada: kur meilė, ten vietos nėra nei vienišumui, nei lapkričio darganoms.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-22 14:20:10
Pašokim...