Kai šįryt pažvelgiau į veidrodį,
į mane žiūrėjo liūdnos ir skausmo pilnos akys. 
Kai pravėriau langą, 
širdį pervėrė graudus paukščio klyksmas.
Ir tada pamačiau:
prie liepsnojančio klevo
kažko lyg vis dar lūkuriavo 
toks vienišas, sušalęs ir sulytas Gimtadienis 
ir su viltimi žvelgė
į nykų ir tuščią Gyvenimo kelią.