Ar žinai, kad aš paukštis esu
Už tavo lango stiklo, kartais ūkanoto.
Tu nematai manęs, o aš žingsnius seku,
Kuriais matuoji dieną ir prašai sustoti
Akimirką, kai dar neišskridau paukščiu...
Ir aš regiu, kaip pakeli akis į dangų,
Ramybės ieškai ir vilties ženklų.
Tu meilę ištiesi ant savo rankų, o aš lesu
Atskridęs iš TENAI paukščiu. Tu nematai,
Bet juk esu. Kasnakt lekiu sapnu tave apklostyt...
---
Tik neliūdėk. Aš gyvenu..
Paukščiu atskrisiu vasarų giedoti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-11-29 19:27:58
Jau tas pavadinimas... vien dėl jo viską metus prisėdau skaityti.
Jis buvo šito vertas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-11-23 18:56:30
Patiko. Ypač pabaiga... Labai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-22 10:14:51
Nesupratau ko kam trūksta...
Pritariu kaip lietus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-22 00:21:07
Žinai, Viktorai, tu nepyk. Bet sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, ilgai rašantis, vis dar nesupranti - kur yra lyrika, o kur - trupažanriai kūriniai arba verlibras. Aš taip nekalbėčiau, bet tavo pasiūlymai, švelniai tariant, kartais pribloškia. Kalbu ir apie šitą kūrinį, ir apie kitus kai kuriuos. Visai neseniai man pasiūlei (suprantu, kad gerų norų vedinas) išmesti kažkokį žodį, palikti ten kažką, o ano apskritai nereikia. Tu bent supranti kas yra rimas ir ritmas? Toks įspūdis, kad ne :(
O kūrinys šitas geras ir nieko čia nei per daug, nei per mažai, pabaiga kaip tik ir yra vinis. Kiekvienas rašo savo stiliumi, o lyrika yra lyrika, rimavimas yra rimavimas ir čia, pasikartosiu, negali „pasikabinti“ kažkoks žodis, kuris po to gadins teksto ritmiką ir rimavimą. Nejau dar neaišku?
Vartotojas (-a): Jonė
Sukurta: 2016-11-21 22:30:45
Pavadinimas kraupus, o skaičiau vakare...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2016-11-21 21:27:28
Pirmos aštuonios eilutės - liuks, (be: o aš lesu) jų man užtenka....
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-21 20:04:09
liūdnos, bet viltingos eilės, juntamas ilgesys , persunkta jautrumu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-21 16:26:08
Taip, jie gyvena ir gieda mūsų atminty...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-11-21 10:50:59
Plasnojantis paukštis priešais langą primena Angelą. Jie tarsi sargai ir guodėjai vienatvėje...Gražu, jausminga... ir man pavadinimas užkliuvo.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-21 10:06:53
Viskas labai jautru, bet aš keisčiau pavadinimą...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-21 09:18:21
Nuostabios, viltingos eilės - paguoda išleidusiems brangius jiems žmones į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios. Esu sužavėta. Nešuosi į savo stebuklingą skrynelę. Ačiū.