Dėkoju, Viešpatie, už dovanotą rytą,
           jo gyvastį atnaujinančią vėsą,
už saulės patekėjimu išlietą šviesą –
           už viską, dėl manęs kas Tavo padaryta,

kad gyvas būčiau vėl, akis pakelčiau
           į gelmę spindinčio dangaus, Žodžiu sutverto,
ir Tavo meilės ilgesio širdim atverta
           į ją, lyg į bekraštę jūrą, pasinerčiau,

kur meilė Tavo, dovanota man iš ryto,
          atnešus gyvastį atnaujinančią vėsą –
dėkoju Tau už skaisčią meilės šviesą 
           ir viską, dėl manęs kas Tavo padaryta.