Puikiai pamenu tą gegužės dieną, 
Kai žaliavo beržai ir vilnijo žydėjimas
Per mano laiką ir mano širdį...
Balta palata ir sutiktos pakeleivės 
Skausmo perkreiptais jaunais veidais...
Gimdyvės jos buvo , kaip ir aš keliaujanti per mudviejų likimus —
Mano ir tavo, mažasis žmoguti...
Tu atėjai nelengvai į šią žemę per patį gegužės vidurį...
Jau sakiau , kad viskas žaliavo ir žydėjo, 
Buvai mažulytis ir silpnas,
Dar ne sykį kreipėmės į žmones baltais chalatais, 
Laukėm jų pagalbos, verkėm ir prašėme Dievo pagalbos.
Jis mus lydėjo, padėjo užaugti, sustiprėti...
Dabar džiaugsmo ašaros vilgo man akis, žinau — tu laimingas.
Laiminga ir aš — tavo motina užauginusi gerą sūnų.
Myliu tave , mūsų jaunėli...Visada tikėk savimi.
Tavo motina.