Metai bėgo, metai plaukė
Ir šėliojom lyg vaikai,
Kol senatvės nesulaukę
Depiliavomės plikai.
Tirpo valandos be datų
Daugpartinėj atminty;
Staigūs posūkiai be ratų
Siaubo filmų apimty.
Neskaičiuoja niekas metų,
Nesvarbu, kad gyvenai.
Atlaikei juk daug verpetų,
Kol save išdalinai?
Palikuonių gal ir liko,
Ir anūkų gal yra?
Kam svarbu, kad likai plikas,
Pelenai štai bebyrą.
Eismas tas įvairiapusis
Kasdieniniame laike,
Kuo mes buvome – nebūsim,
Ateitis tamsiam kape.
Nefiksuosime sau galo,
Kai užkris jis ant galvos,
Tesukarks varnų choralas
Ten, molynėje kalvos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2016-11-17 10:20:16
Optimizmo aišku nedaug...bet geriau apie tai negalvoti...Reikia gyventi!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-17 10:06:10
Kam molynej, kam smėlynej...
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-11-17 06:56:49
O kodėl nostalgika, mano manymu turėtų būt nostalgija. Galim ją jausti, galim ne. Kiekvienam savaip.