Iki Tavęs – tik vienas žingsnis kelio,
           o koks jis ilgas! – taip Tavęs ilgiuos…
Ištuštinta širdim nuo vienumos 
           seniai kely esu – tik dar labiau sušalęs
be Tavo meilės – Tavo Artumos –

tos Artumos, kurioj sutirpsta ledas,
          žingsnius tiek metų kaustęs link Tavęs –
tik Tu žinai, giliai širdy kas mano dedas, 
           vien Tu užpildyt ją gali ir vėl atradęs –
padėk man, Viešpatie, vilties tik neprarast

ir nukeliauti dar tą vieną žingsnį,
           kur liko iki Tavo Artumos –
ten apsuptas jos stebuklingos šilumos,
           sutirpęs tik nuo vieno Tavo žvilgsnio,
aš gyvas likčiau Tavo, Viešpatie, Namuos...