Aš nemyliu lietaus, niekada jis nebus mano draugas,
Nes kai lyja lauke, liūdna man širdyje ir namuos,
Įsijungiu šviesas – gal mane nuo vienatvės apsaugos,
Ir glaudžiuos prie tavęs, nes kai lyja, ilgiuos šilumos.
Monotoniškas garsas – barbena lašai į palangę,
Taip norėčiau užmigt, o pabusti, kai saulė nušvis.
Mano siela kankinasi, lyg uždarytas belangėj
Laisvės savo netekęs, ligų iškankintas žvėris.
Žemei reikia lietaus, nes be jo nežaliuotų žolynai,
Nežydėtų žiedai, nes nudžiūtų visi nuo sausros.
Bet nemyliu lietaus. Jį kenčiu tik – tokia realybė.
Laukiu giedro dangaus, laukiu saulės nušvintant languos...
Liepa
2016-11-15 09:15:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-16 18:53:00
Adziau, šį kartą mūsų mintys sutapo. "Per prievartą mielas nebūsi" - anot liaudies. :)
Šiaip tai labai mielas kūrinys.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-16 18:19:26
... bet gi ta nemeilė taip gražiai išsakyta! Labai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-16 10:35:50
Vykusiai perteikta ilgomis eilutėmis monotoniška lietaus barbenimo "ritmika" ir nuotaika... patiko:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-15 19:22:35
ir aš jo nemyliu, na, nebent , kai lyja naktį, o aš jaukiai guliu savo lovoje, mąstau arba sapnuoju, o lašai berbena į mano namo stogą...tada man kyla mintis"O, kaip gera turėti namus",..eilės elegiškos, jautrios ir jausmingos...
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2016-11-15 10:19:04
Labai melodingai, galėtų būti daina :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-15 10:06:00
Liepele, o kaip žaliuosi be lietaus?...