Santrauka:
Pakeleiviui, kuris pačią įmantriausią kebeknę taip gražiai išnarplioja...
Nieks negirdėjo
Ir niekas nematė,
Kaip iš intencinės visatos
Iškrito varžtas ir stebisi —
Langas in dausas švyti pro debesį!
O už jo, už to lango,
Maldororo strazdas
Suokia į dangų.
Blizgantis varžtas
Baimėje skęsta —
Kad tik nesulestų,
Kad nesulestų...
Bet veltui taip baiminas vargšas —
Štai aš — gyvenu ir be varžto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-11-14 23:39:22
Estetinis-meninis vaizdas užvaldė iškart, juokiausi kaip pasiklydęs faunas, bet staiga nuščiuvau, sutrikau ir apsiverkiau (smarkiai). Mat kažkodėl ėmiau galvoti ne apie abstrakcijų žaismę, o apie konkrečią aplinką ir egoistiškai apie savo personą. Ar pelnytas tas dėmesys? O ir kebeknės kur? Ar jų svetainėje bent retkarčiais būna? Tad ne, čia ne apie čia ir manęs čia nėra... nebent paskutinėje eilutėje.
Gera idėja, neabejoju, kad vieni kitus galėtų taip pamaloninti dažniau.
seniokas susitiko diedą
o varnytė krūme gieda
kurgi einate, berniukai
ne tavo reikalas, sako jie
(potekstė:
parašiau nei viens, nei du
gal geriau jau siųsk ratu)
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-11-14 15:01:32
Ar gali būti gražiau? Super! :) :) :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-14 11:30:12
:D; :D; :D