(Atsiliepiant į trijų Pagirių miestelio vyrų tragediją Norvegijoje) 
 
Kodėl savęs nemyli,
Lietuvi, mano broli?
Kitiems vergauji tyliai,
Nors Lietuvą sapnuoji.
 
Blaškaisi kaip dūšelė
Po svetimą pasaulį.
Tenai ne tavo kelias,
Ne tais takais keliauji.
 
Šalti kalnai, ledynai —
Tai ne Nevėžio pievos,
Ten fiorduos pasiklydęs,
Paliksi amžiais vienas.
 
Galvoji, kad sustojai
Ant savo laimės kranto?
Bet aidas atkartoja:
„Dalia ši – emigranto“.
 
Dangoraižiai ir rūmai
Kurti ne tavo daliai.
Nepasilik klajūnu,
Sugrįžki į šalelę.
 
Sugrįžki į šalelę,
Ištiesk jai savo ranką,
Kai širdį skauda, gelia
Ramybę čia suranda.
 
Kas ją gyvent prikeltų,
Nelaimėje apgintų,
Jei užauginti sūnūs
Paliktų, išsigintų? 
...............................
Kodėl savęs nemyli,
Lietuvi, mano broli?
Kitiems vergauji tyliai,
Nors Lietuvą sapnuoji.