Baltas sniegas ir spindinčios akys
Seka tyliai sidabro taku.
Prisiglaudusios svyrančios eglės
Seka pasakas Tavo vardu.
 
O aš vis klausau pasimetus.
Girdžiu. Negirdžiu...
Įsijautus į savąją tylą
Vėl į Meilę brendu.
 
Ar girdi, kaip ji plaka?
Tai Plaštakės širdis.
Tie sparnai išsiskleidę.
Jie Tave apkabins.