Ėjau plačiu keliu 
Vis ieškodama tavęs,
Tačiau radau tik
Juodaodę šamanę.

Šioji savo akim
Išdegino Saulę
Dešiniajam delne
Manajam.

Išsivedė mane
Toli toli.
Aprengė šioji
Lininiais rūbais mane.

Tarė grubiai:
„Dievas visur,
Dievas – mes“
Ir liepė pasiruošt.

Išvydau beribį 
Beržų mišką,
Su manim dar
Tūkstantį panašių.

Visi lininiais rūbais
Šoka aplink medžius; 
Nesijaučiu Dievybe –
Ne kaip jūs. 

Bėgau beržų
Apsupty,
Tačiau suklupau –
Neberadau Tavęs.